3e kl. mokiniai visą pavasarį stebėjo ir fotografavo pasirinktą augalą ar vaizdą gamtoje. Iš sukauptų nuotraukų patys sukūrė trumpus filmukus. Kviečiame ir jus pasigėrėti besikeičiančios gamtos vaizdais ir pasidžiaugti vaikų darbais čia: https://padlet.com/rasasendzik/lb8b3qtxrkcjfn6d

                                

                Žemė – mūsų namai. Esame atsakingi už tai, kad mūsų vaikai galėtų džiaugtis žaliuojančiais savo namais.

Tad kiekvieną dieną turime būti atidūs ir saugoti savo planetą.

  Mūsų mokyklos mokiniai taip pat paminėjo šią dieną.

Darbas mokykloje vyko integruotai, t. y. pamokų metu vaikai mokėsi ne tik matematikos ar lietuvių kalbos, bet ir kitų dalykų. Mat per pamokas pateikiama informacija buvo siejama su paukščiais, gyvūnais ir pan. Pasaulinei Žemės dienai pradinukai ruošėsi ir namuose. Padedami tėvelių jie gamino iš antrinių žaliavų paukštelius, kai kas darė inkilėlius, tvarkė aplinką, piešė piešinius, fotografavo gamtą.

                 Žemės dieną, mokyklos teritorijoje vainikavo papuošti medžiai ir krūmai  padarytais paukščiais.

 

                                              Direktoriaus pavaduotojos ugdymui I. Mačionytė

                                                                                                        A. Pačėsienė

 

 

Gandro diena (arba Gandrinės) – lietuvių šventė, švenčiama kovo 25 dieną, skirta paminėti baltųjų gandrų sugrįžtuves. Sakydavo, kad gandras grįždamas ant uodegos parneša kielę, kuri išspardo paskutinius žiemos ledus. Šia diena prasideda šiltasis metų pusmetis. Senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio. Be to, kažkada Gandrinės buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais. Tad neveltui šią dieną svarbūs spėjimai ir tikima, kad kokios pirmos naujų metų dienos, tokie ir visi metai.

4 b klasės mokytoja – Kumeliauskaitė Andra

„Sveikata taip pranoksta visas kitas gyvenimo gėrybes, kad visai sveikas skurdžius laimingesnis už sergantį karalių.“

                                                                                                                   Artūras Šopenhaueris

                             Sveikatingumo dienos mūsų mokykloje jau tapo tradicinėmis. Šios dienos tikslas – stiprinti mokinių ir kitų mokyklos bendruomenės narių fizinę, dvasinę sveikatą, gilinti sveikatos žinias ir formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius.

Tą dieną oras lepino visus. Sveikatingumo sparnai skleidėsi su mokytojų vedama mankšta, įvairiais fiziniais pratimais. naujomis estafetėmis, kvadrato varžybomis, judriaisiais žaidimais. Liejosi geros emocijos. Patirta naujų veiklų, kurių prasmingumas, apčiuopiama nauda suteikė šiai dienai naujų spalvų.

                                         Direktoriaus pavaduotojos ugdymui Ingrida Mačionytė

                                                                                                    Angelė Pačėsienė

4a ir 4c klasės mokiniai kovo mėnesį dalyvavo nuotoliniame edukaciniame užsiėmime ,,Pingvinai. Kuo mes panašūs?“. Užsiėmimą pravedė Lietuvos jūrų muziejaus edukatorė.

Šio užsiėmimo tikslas – ugdyti sąmoningumą ir pasitelkus kritinį mąstymą, kūrybiškumą skatinti asociatyviai mąstyti, prisiimti atsakomybę už save ir supančią aplinką. Analizuoti ir priimti sprendimus, kurie leistų geriau pažinti ne tik pingvinus,  bet ir patį save.

Šiuolaikinių priemonių pagalba (vaizdo įrašai, archyvinė medžiaga, fotografijos) buvo atskleisti pingvinų savitumai, jų gyvenimo ypatumai, rūšių išskirtinumas, tykantys pavojai.

Mokiniai sužinojo, kad pingvinai yra paukščiai, sausumoje juda lėtai, bet puikūs plaukikai, pasaulyje galima sutikti 17 skirtingų pingvinų rūšių, pingvinų galima sutikti ne tik Antarktidoje. Jie gyvena Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afrikoje, Pietų Amerikoje. Daugiau sužinojo apie 3 pingvinų rūšis: karališkuosius pingvinus, mažuosius pingvinus, Adelės pingvinus. Susipažino su Klaipėdos jūrų muziejaus pingvinu Martynu, kuris paprašė, kad vaikai saugotų ir mylėtų gamtą.

Po šio užsiėmimo mokiniai gavo užduotį: nupiešti pasirinktos rūšies pingviną, jo aplinką. Prisiminti ir užrašyti kuo daugiau faktų apie pingvinus.

Užsiėmimas buvo labai šiltas, įdomus ir naudingas. Ačiū Klaipėdos jūrų muziejaus darbuotojams.

                                           Mokytojos A. Cibulskienė, R. Gervienė

Užgavėnės tai viena unikaliausių ir archajiškiausių Lietuvos švenčių. Ji susijusi su žemės žadinimu naujam gyvybės ciklui.  Katalikiškosios apeiginės tradicijos požiūriu, Užgavėnės tai tik eilinis antradienis prieš prasidedantį Gavėnios pasninką. Tačiau žemdirbiškojoje tradicijoje Užgavėnės buvo viena linksmiausių ir labiausiai lauktų lietuviškojo kaimo švenčių. Ritualinės šios šventės struktūros savo sudėtingumu prilygo ar net lenkė pačių reikšmingiausių kalendorinio ciklo švenčių ritualus. Pagal šią dieną buvo spėjami orai, o įvairūs ritualai turėjo nulemti gerus metus, sėkmingą derlių, atsikratyti negandų ir nelaimių. Prieš ilgai truksiantį Gavėnios pasninką buvo svarbu sočiai prisivalgyti. Buvo sakoma: „Kas per Užgavėnes sotus, tas bus sotus visus metus.“ Savaitę iki šventės buvo valgoma kasdien ir vis daugiau: ketvirtadienį – 4 kartus, penktadienį – 5, o per Užgavėnes valgydavo net 9 arba 12 kartų. Skaičius siejamas su kiekvienu metų mėnesiu, kad jis būtų derlingas, skalsus, nieko nestigtų. Tradiciniai Užgavėnių patiekalai Lietuvoje - riebi kiauliena, šiupinys, troškinti kopūstai, blynai, spurgos, kiaušinienė. Per Užgavėnes buvo svarbu ne tik sočiai prisivalgyti, bet ir didelę reikšmę turėjo pramogos, kuriuos buvo svarbios visą dieną. Persirengėliai lankydavo kiekvieną trobą, buvo juokaujama, vaišinamasi, krečiamos išdaigos, triukšmaujama. Itin buvo svarbu per Užgavėnias pasisupti, kuo aukščiau besisupanti mergina nuo sūpynių šoktels- tuo linų pluoštas bus aukštesnis. Lašininio ir Kanapinio ir jų palydų kova, taip pat Morės naikinimas – svarbiausi Užgavėnių šventės akcentai. Lašininis mušdavosi net dešromis, lašiniais, o kanapinis – silkėmis, kanapių aliejum, pakuliniais maišais. „Kova“ vykdavo persirengėliams vaidinant, kada ne mažiau svarbu yra Kanapiniui laimėti prieš Lašininį savo oratoriniais gebėjimais. Galop nugalėjęs, Kanapinis buvo vežiojamas po kaimą, apylinkes, garbinamas, laistomas vandeniu- kad būsimam derliui netrūktų lietaus. Žiemos stabas Morė po pasivažinėjimo vežime po kaimą, po Lašininio pralaimėjimo, sudeginama ant laužo. Kitur žiemos pamėklė skandinama, nustumiama nuo kalno, užkasama sniege, sudraskoma ir jos likučiai išbarstomi laukuose. Po Užgavėnių prasideda priešvelykinio susitelkimo metas - Gavėnia. Nors Užgavėnių šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Anot etnologo prof. Liberto Klimkos “Gavėnios septynios savaitės kai septynios mylios mįslėje: “septynios mylios sauso tilto, o gale rožė žydi”- rožė, tai artėjančios Velykos, pavasaris”.

                             Šias metais Užgavėnių šventė kitokia. Kitokia, bet ir smagi.

                                                                             Direktoriaus pavaduotoja ugdymui A. Pačėsienė