%20(1).jpg)
Užgavėnės tai viena unikaliausių ir archajiškiausių Lietuvos švenčių. Ji susijusi su žemės žadinimu naujam gyvybės ciklui. Katalikiškosios apeiginės tradicijos požiūriu, Užgavėnės tai tik eilinis antradienis prieš prasidedantį Gavėnios pasninką. Tačiau žemdirbiškojoje tradicijoje Užgavėnės buvo viena linksmiausių ir labiausiai lauktų lietuviškojo kaimo švenčių. Ritualinės šios šventės struktūros savo sudėtingumu prilygo ar net lenkė pačių reikšmingiausių kalendorinio ciklo švenčių ritualus. Pagal šią dieną buvo spėjami orai, o įvairūs ritualai turėjo nulemti gerus metus, sėkmingą derlių, atsikratyti negandų ir nelaimių. Prieš ilgai truksiantį Gavėnios pasninką buvo svarbu sočiai prisivalgyti. Buvo sakoma: „Kas per Užgavėnes sotus, tas bus sotus visus metus.“ Savaitę iki šventės buvo valgoma kasdien ir vis daugiau: ketvirtadienį – 4 kartus, penktadienį – 5, o per Užgavėnes valgydavo net 9 arba 12 kartų. Skaičius siejamas su kiekvienu metų mėnesiu, kad jis būtų derlingas, skalsus, nieko nestigtų. Tradiciniai Užgavėnių patiekalai Lietuvoje - riebi kiauliena, šiupinys, troškinti kopūstai, blynai, spurgos, kiaušinienė. Per Užgavėnes buvo svarbu ne tik sočiai prisivalgyti, bet ir didelę reikšmę turėjo pramogos, kuriuos buvo svarbios visą dieną. Persirengėliai lankydavo kiekvieną trobą, buvo juokaujama, vaišinamasi, krečiamos išdaigos, triukšmaujama. Itin buvo svarbu per Užgavėnias pasisupti, kuo aukščiau besisupanti mergina nuo sūpynių šoktels- tuo linų pluoštas bus aukštesnis. Lašininio ir Kanapinio ir jų palydų kova, taip pat Morės naikinimas – svarbiausi Užgavėnių šventės akcentai. Lašininis mušdavosi net dešromis, lašiniais, o kanapinis – silkėmis, kanapių aliejum, pakuliniais maišais. „Kova“ vykdavo persirengėliams vaidinant, kada ne mažiau svarbu yra Kanapiniui laimėti prieš Lašininį savo oratoriniais gebėjimais. Galop nugalėjęs, Kanapinis buvo vežiojamas po kaimą, apylinkes, garbinamas, laistomas vandeniu- kad būsimam derliui netrūktų lietaus. Žiemos stabas Morė po pasivažinėjimo vežime po kaimą, po Lašininio pralaimėjimo, sudeginama ant laužo. Kitur žiemos pamėklė skandinama, nustumiama nuo kalno, užkasama sniege, sudraskoma ir jos likučiai išbarstomi laukuose. Po Užgavėnių prasideda priešvelykinio susitelkimo metas - Gavėnia. Nors Užgavėnių šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Anot etnologo prof. Liberto Klimkos “Gavėnios septynios savaitės kai septynios mylios mįslėje: “septynios mylios sauso tilto, o gale rožė žydi”- rožė, tai artėjančios Velykos, pavasaris”.
Šias metais Užgavėnių šventė kitokia. Kitokia, bet ir smagi.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui A. Pačėsienė
Kas nutiko 1991 metais sausio 13 dieną, geriausia mena tų tragiškų Lietuvai įvykių amžininkai. Sausio 13-oji šiandien vadinama Laisvės gynėjų diena, Lietuvos valstybine švente. Tai paskutinysis Sovietų Sąjungos bandymas jėga užgniaužti Lietuvos nepriklausomybę. Taikūs Lietuvos piliečiai pasipriešino Sovietų Sąjungos siekiams brutalia jėga pavergti Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto, Parlamento pastatą ir kitus valstybei svarbius objektus.
Pagarbos ir prisiminimo verti tie keturiolika lietuvių, tuomet paaukojusių savo gyvybes už tai, ką šiandien dalis tautiečių net nelabai vertina: už Lietuvos Laisvę, Nepriklausomybę ir ateitį be komunizmo.
Socializacija – aktyvus procesas, vykstantis visuomenėje pačiam vaikui dalyvaujant, bendraujant su kitais. Pats aktyviausias socializacijos procesas vyksta vaikystėje. Būtent, šiuo laikotarpiu vaikas perima pagrindinius socialinius įgūdžius.
Elektrėnų pradinė mokykla kiekvienais metais rengia ir įgyvendina įvairius projektus, kuriais siekia, kad mokiniai lengviau adaptuotųsi juos supančių žmonių bendruomenėje, priimtų jų patirtį taip kurdami savo asmenybės individualybę, kad išliktų savimi tarp kitų.
2020 metai – tai iššūkis įgyvendinant projektus. Dėl COVID-19 pandemijos paskelbus karantiną, per trumpą laiką turėjome persiorientuoti ir persiorganizuoti savo veiklas, kad būtų saugu mokiniams jose dalyvauti.
Birželio 10–19 d. mokyklos bendruomenė įgyvendino projektą „Vasara drauge“. Projekto tikslas – plėtoti vaikų pozityvios socializacijos galimybes, sudarančias sąlygas ugdymuisi, saviraiškai, bendravimui, dalyvavimui ir į(si)traukimui į prasmingą veiklą.
Įgyvendinant šį tikslą buvo siekiama gerinti mokinių emocinę savijautą, įtraukiant juos į kūrybines / prevencines veiklas. Mokiniams buvo pasiūlyta daug ir įvairių užsiėmimų: atliko kūrybines užduotis, sportavo, žaidė, piešė, gamino odinius knygų skirtukus, aplankė Liaudies buities muziejų Rumšiškėse, pasigrožėjo alpakomis Trakų alpakų ūkyje.
Gruodžio 13 dieną vaikų rašytojai Vytautei Žilinskaitei sukako 90 metų.
Mokyklos bibliotekoje vyko rašytojos kūrybos parodėlė. Apsilankę mokiniai galėjo susipažinti su rašytojos kūryba: „Kelionė į Tandriką“, „Robotas ir peteliškė ir kt. Paskaityti rašytojos biografiją. Vaikus sužavėjo rašytojos nuotrauka, kurioje ji pasipuošusi karūna.
Mokykloje vyko advento įprasminimas: 3a klasės mokiniai gamino dienos pirštinę su patarimu, kaip išgyventi adventinį laukimą, bibliotekoje galėjo pasisemti minčių apie laukimą, džiaugsmą, Kalėdas...
Daiva Česonytė,
Rymutė Montvilienė,
Marijona Kuliešienė,
Aušra Visockė
19 mūsų mokyklos mokinių darbų 2020 m. gruodžio mėnesį dalyvauja Elektrėnų savivaldybės mokinių kūrybinių atvirukų konkurse „Kalėdinis paštas“.
Linkime jiems sėkmės! Pasidžiaukime jų darbais.
Informaciją pateikė Direktoriaus pavaduotoja ugdymui I. Mačionytė
Mūsų mokykla, kaip ir daugelis Lietuvos mokyklų, dalyvauja projekte „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“, kurio tikslas didinti bendrojo ugdymo įstaigų tinklo veiklos efektyvumą, modernizuojant gamtos ir technologinių mokslų mokymo(si) aplinką. Šio projekto įgyvendinimo metu mokykla aprūpinta gamtos ir technologinių mokslų mokymo priemonėmis ir įranga, skirta 1–4 klasėms. Mokytojai turi galimybę naudotis parengta metodine medžiaga, kaip naudoti priemones pamokose.