Minint 27-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11-osios metines, mūsų mokyklos mokiniai dalyvavo pilietinėje iniciatyvoje „Gyvasis tautos žiedas“.

      Tą dieną vaikai žaismingai paminėjo vieną svarbiausių mūsų valstybės istorinių datų. Visi draugiškai stojome į Gyvybės žiedą, giedojome himną, bibliotekoje vyko popietė, kurios metu buvo skaitomi eilėraščiai, dalijamasi prisiminimais.

      Džiugu, kad mūsų mokiniai yra aktyvūs pilietinių renginių dalyviai. 

       Kovo 3 d. mūsų mokykla virto neįprastai linksma vieta – čia šurmuliavo tradicinė Kaziuko mugė, skirta tautinio kostiumo metams paminėti.

     Jaunieji prekybininkai ant prekystalių išdėstė įvairiausių rankų darbų dirbinių: papuošalų iš karoliukų, siūlų, popieriaus. Buvo darbelių iš medžio, tapytų paveikslų. O ką jau bekalbėti apie kvapnius, gardžius kepinius: margaspalvius keksiukus, pyragus su obuoliais ar riešutais, bandeles, sausainius, vaflius, grybukus, meduolius ir dar galybę visokių gardumynų.

      Smagu, kad Kaziuko mugė sulaukė daug lankytojų: mamų, tėčių, senelių, svečių.

      Ilgai nerimo džiugus šurmulys, visus lydėjo pavasariška nuotaika.

      Gilučių skyriaus mokiniai mokėsi iš savo kaimo amatininkų. Vaikai patys bandė austi, pinti iš vytelių, megzti, piešti. Gilučių mokinukai Kaziuko mugėje susipažino su liaudiškais dirbiniais, sužinojo kaip jie gaminami, o darbščiausieji ir patys pasigamino darbelį.

„Aš rinkau po vieną raidę,

Po kelias namo nešiau...

Tau, bičiuli, keturgaidę

Abėcėlę parašiau...“

                             (M. Vainilaitis)

      Šiais žodžiais kovo 2 d.  Elektrėnų pradinės mokyklos pirmokai pradėjo abėcėlės šventę „100 dienų mokykloje“. Vaikai su mokytojomis J. Valantavičiene, E. Narakiene, S. Norviliene, R. Bliujiene, E. Sereikiene ilgai ir kruopščiai ruošėsi: atėję į mokyklą mokėsi rašyti raides, iš jų dėliojo žodžius, juos skaitė, įvairia technika piešė, su tėveliais namuose gamino erdvines raides. Išmokę gerai skaityti, pasipuošę raidžių karūnomis, visos penkios pirmokų klasės susirinko į šventę, kurioje deklamavo eilėraštukus, padainavo ir pašoko.

     Į šventę buvo atvykę ir svečių. Tai anglų kalbos mokytoja Aušra Kanapkienė.  Ji su vaikais pažaidė žaidimą ir padainavo anglų kalba dainelę.

      Užgavėnės – viena smagiausių ir visų labiausiai mėgstamų kalendorinių švenčių tiek visoje Lietuvoje, tiek ir mūsų mokykloje. Tai žaidybinio pobūdžio renginys. Čia daug erdvės žaismei, valiūkavimui, visokeriopai saviraiškai. Į lietuvių tradicinius Užgavėnių papročius įsipynę labai seni tikėjimai, susiję su žemės žadinimu naujam gyvybės ciklui. Tradicine švente džiaugiasi tiek vyresnės kartos žmonės, tiek vaikai. Šventė tebėra išlaikiusi natūralų ir spontanišką pobūdį, be to, visi žino, kas čia vyksta.

     Linksmas persirengėlių vaikštynių šurmulys mokykloje prasidėjo jau nuo ryto. Aplankyti visi: mokiniai, darbuotojai. Sudeginti žiemos pamėklę Morę ir žiemą išvaryti į mokyklos kiemą susirenko kaukėtos būtybės: Meška, Gervė, Giltinė, Ožys, Daktaras ir kitokie veikėjai: čigonai, vengrai, žydai, elgetos, velniai, raganos. 

Aš myliu gintaro tėvynę,
Kurią kaip saulę branginu.
Su ja į laimę mano kelias,
Su ja džiaugiuos ir gyvenu.

      Vasario 15 diena. Tądien mokykloje buvo labai šviesu ir gera, nes paminėjome Lietuvai ir jos žmonėms svarbią datą – Valstybės atkūrimo dieną. Tą dieną mokyklos trečių klasių mokiniai skyrė vykdomo projekto „Gintaro laše – mano Lietuva“ apibendrinimui.

     Renginį pradėjome giedodami himną. Po to įžanginį žodį tarė mokyklos direktorė V. Stanislovaitienė. Ji mokyklos bendruomenę pasveikino su švente. Visus žavėjo skambios dainos apie gintarinį Lietuvos kraštą, smagūs lietuvių liaudies šokiai, eilės apie meilę gimtinei, filmuota medžiaga apie gražiausias ir svarbiausias Tėvynės vietas, Lietuvos auksą – gintarą, jo atsiradimo istoriją ir  reikšmę Lietuvai. Mokyklos bendruomenė grožėjosi trečiokų surengta piešinių ir gintaro bei jo dirbinių paroda.

       Vasario 13 dieną Elektrėnų pradinėje mokykloje vyko 3-4 klasių matematikos olimpiados I etapas. Į jį susirinko gabiausi mokiniai, kuriems patinka mąstyti, skaičiuoti, siekti tikslo. Mokiniams buvo paruoštos įvairios užduotys, kurias jie kantriai gvildeno. Susumavus rezultatus,  išaiškėjo nugalėtojai. Tarp trečių klasių mokinių daugiausia taškų surinko: Lukas Kybartas  3d kl., Gintė Grigaliūnaitė 3a kl., Robertas Miskevič 3b kl., Dominykas Juozas Katulis 3a kl., Benediktas Davidavičius 3d kl.

      Tarp ketvirtų klasių mokinių geriausiai pasirodė: Vaidas Kaminskas 4c kl., Emilija Kochanskaitė 4d k., Tajus Zablockis 4d kl., Aleksandra Konkina 4b kl., Saulė Alimaitė 4c kl.

    Šie moksleiviai atstovaus mūsų mokyklą Elektrėnų savivaldybės organizuojamoje 3-4 klasių mokinių matematikos olimpiadoje. Linkime jiems sėkmės!

                                                                  Matematikos būrelio mokytoja – R. Bliujienė

       Vasario mėnesio pradžioje Elektrėnų pradinėje mokykloje vyko paroda, skirta Bernardo Brazdžionio (Vytės Nemunėlio) 110-ųjų metinių sukakties paminėjimui. Buvo eksponuojamos rašytojo knygos, eilėraščiai, skirti vaikams. Po pamokų ir pertraukų metu vaikai turėjo galimybę susipažinti su Bernardo Brazdžionio biografija ir kūryba, paskaityti knygutes ir eilėraščius.

         Smagu, kad parodos metu nestigo mažųjų lankytojų, kurie viskuo domėjosi.

Rymutė  Montvilienė, Marytė  Kuliešienė

     Užgavėnės – viena smagiausių ir visų labiausiai mėgstamų kalendorinių švenčių. Tai – paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo šventė. Pagrindiniai šventės atributai – Lašininis ir Kanapinis (jų kova), Morė (jos deginimas ant laužo), kaukės, blynai.

ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖS PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ
RAŠINIŲ KONKURSO „ŽIEMOS ETIUDAI“
NUGALĖTOJAI

                                                                                                               Justinas Plerpa, 3a klasė

Snaigės šoka

        Rytas. Pramerkiu akis, žvilgteliu pro langą. Snaigės šoka rateliu. Sukasi lyg pašėlę vaikai. Pagaliau atėjo tikra žiema… Snaigių šokis mane tiesiog užbūrė. Negaliu nuo jų atitraukti akių. Baltuolių būrys priminė šokėjas baltomis suknelėmis, mažomis kojytėmis straksinčias po sceną. Kilo noras pašokti su jomis kartu. Todėl apsirengiu ir išbėgu į kiemą.

                                                                                                            Jorė Adamavičiūtė, 3a klasė 

ELFAI IR ŽIEMOS AKMUO

      Kitą kartą miško gilumoje gyveno trys nedorėliai elfai: Pilkutis, Juodutis ir Rudutis. Jie nekentė žiemos ir Kalėdų.

      Vieną žvarbią žiemos dieną elfai nusprendė pamėginti sunaikinti žiemą. O kaip tai padaryti? To nežinojo. Elfai susiruošė vykdyti šį sumanymą. Keliavo per girias, kalnus ir pagaliau gilioje oloje išvydo baltą snaigėmis apibarstytą akmenį. Ant jo užrašas: ŽIEMOS AKMUO. Ilgai galvoti nereikėjo. Nedorėliai iškart suprato ką daryti. Jau ketino sudaužyti žiemos akmenį…, bet išgirdo silpną balselį:

   – Nedarykite to!

    Elfai sukluso. Balselis toliau kalbėjo:

    – Be žiemos nebus kitų metų laikų.

   Pilkutis, Juodutis ir Rudutis suglumo. Pagaliau drąsiausias Pilkutis prabilo:

   – Manau, kad jis teisus. Argi mums nepatinka vasarą šildytis saulutėje, pavasarį gaudyti drugelius ir rudenį rinkti įvairiaspalvius lapus?

    Elfai susimąstė. Rudutis net pravirko.

   – Tai tiesa, – sušnibždėjo Juodutis. – Manau ir žiemą susirasime sau veiklos.

    Nuo tos akimirkos elfai pamilo žiemą: statė sniego senius, tvirtoves, važinėjo rogutėmis, slidinėjo. O kai tingėjo, žiūrėdavo, kaip iš dangaus krinta baltos ir purios snaigės. 

    Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir šiais metais sausio 13-ąją pakvietė Lietuvos mokyklas, Tolerancijos ugdymo centrus bei visas Lietuvos institucijas, įstaigas prisijungti prie kasmetinės, jau tradicija tapusios pilietinės iniciatyvos-akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“.

    2017 m. sausio 13 d. 8.00 valanda, pirma pamoka skirta Laisvės gynėjų dienai paminėti. Visoje mokykloje užgęsta šviesos. Susikaupimas ir rimtis kviečia visus pagalvoti, ką šiandieną mums reiškia žodis LAISVĖ ir, ką šis žodis reiškė tiems žmonėms, atėjusiems 1991 metų šaltą sausio 13 naktį prie Parlamento, Radijo ir televizijos komiteto pastato, televizijos bokšto. Su dideliu skausmu gyvena visi, kieno artimieji, draugai, pažįstami žuvo ar buvo sužeisti. Jų skausmo niekuo neišmatuosi. O kaip gyvena tie, likusieji, kuriems „pasisekė“ daugiau? Manau, kad ir jiems skauda ir dar ilgai skaudės.