Duonos kelias iki stalo

     Lapkričio 6-oji – „Pyragų diena“. Ir Elektrėnų pradinėje mokykloje didis sujudimas. Kas su pyragais, kas pasiruošę pinigines – visi skuba į mokyklos valgyklą.

     O mes 2b ir 2c klasių mokytojos su savo mokiniais išskubėjome į autobusą. Važiavome į Prienų krašto muziejų, į pažintinę-edukacinę pamoką „Duonos kelias iki stalo“.

       Jau kieme mus pasitiko „močiutės“ Irena ir Onutė. Laukė rimtas ir skubus darbas, nes krosnis jau buvo iškurenta, o tešla iškilusi.

       Kai jau apglostyti ir pažymėti, tik kiekvienam žinomu ženklu, kepalėliai buvo pašauti į krosnį, lengviau atsikvėpėme. Kol duonelė skrudo, kepė, „pradėjome“ jos kelionę iki stalo. Berniukai išbandė, koks sunkus plūgas. Apžiūrėjome akėčias, apčiupinėjome jų virbus. Tai bent muziejus! Viską galima liesti ir išbandyti! Nors sietuvei per 400 metų, bet berniukai stipriai ją laikė mokydamiesi sėti. Mergaitėms teko išbandyti, koks sudėtingas buvo rugių pjovimas su ne ką jaunesniu už sietuvę pjautuvu. O jau girnų sunkumas! Tik keliese sukibę galėjome jas išjudinti.

       Padirbėjus ir užkandome neblogai. Ragavom naminės duonos su lašinukais ir svogūnais. O desertui vėl tiko duonelė. Tik dabar tepėm medumi ir dar sūriu paskaninom, o užsigėrėm mėtų arbata.

      Taip ir nepastebėjom, kaip iškepė mūsų kepalėliai ir net pravėst spėjo. Šeimininkės, pasupavusios duonelę, sudėjo į drobinius maišelius ir paprašė nepamiršt sukviest visus namiškius prie stalo paskanaut duonutės.

        Grįžome laimingi, susipažinę, kiek daug sunkių darbų tenka nudirbt, kad ant mūsų stalo visada būtų duonos.

Mokytojos: 

J. Valantavičienė,

V. Rasiukevičienė