ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖS PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ
RAŠINIŲ KONKURSO „ŽIEMOS ETIUDAI“
NUGALĖTOJAI

                                                                                                               Justinas Plerpa, 3a klasė

Snaigės šoka

        Rytas. Pramerkiu akis, žvilgteliu pro langą. Snaigės šoka rateliu. Sukasi lyg pašėlę vaikai. Pagaliau atėjo tikra žiema… Snaigių šokis mane tiesiog užbūrė. Negaliu nuo jų atitraukti akių. Baltuolių būrys priminė šokėjas baltomis suknelėmis, mažomis kojytėmis straksinčias po sceną. Kilo noras pašokti su jomis kartu. Todėl apsirengiu ir išbėgu į kiemą.

                                                                                                            Jorė Adamavičiūtė, 3a klasė 

ELFAI IR ŽIEMOS AKMUO

      Kitą kartą miško gilumoje gyveno trys nedorėliai elfai: Pilkutis, Juodutis ir Rudutis. Jie nekentė žiemos ir Kalėdų.

      Vieną žvarbią žiemos dieną elfai nusprendė pamėginti sunaikinti žiemą. O kaip tai padaryti? To nežinojo. Elfai susiruošė vykdyti šį sumanymą. Keliavo per girias, kalnus ir pagaliau gilioje oloje išvydo baltą snaigėmis apibarstytą akmenį. Ant jo užrašas: ŽIEMOS AKMUO. Ilgai galvoti nereikėjo. Nedorėliai iškart suprato ką daryti. Jau ketino sudaužyti žiemos akmenį…, bet išgirdo silpną balselį:

   – Nedarykite to!

    Elfai sukluso. Balselis toliau kalbėjo:

    – Be žiemos nebus kitų metų laikų.

   Pilkutis, Juodutis ir Rudutis suglumo. Pagaliau drąsiausias Pilkutis prabilo:

   – Manau, kad jis teisus. Argi mums nepatinka vasarą šildytis saulutėje, pavasarį gaudyti drugelius ir rudenį rinkti įvairiaspalvius lapus?

    Elfai susimąstė. Rudutis net pravirko.

   – Tai tiesa, – sušnibždėjo Juodutis. – Manau ir žiemą susirasime sau veiklos.

    Nuo tos akimirkos elfai pamilo žiemą: statė sniego senius, tvirtoves, važinėjo rogutėmis, slidinėjo. O kai tingėjo, žiūrėdavo, kaip iš dangaus krinta baltos ir purios snaigės. 

Ūla Čoporovaitė, 4b klasė                                                    

Bonis, aš ir mama

Žiemą balta ir gražu,                          
Bonis džiaugiasi sniegu.                          
Ūsus kiša į pusnis,
Mano, kad jo nieks nepamatys.

Man taip pat žiema graži,
Nes kalneliai apsnigti.
Džiaugiamės šia baltuma,
Bonis, aš ir mama!

                                                                                     Emilija Žilinskaitė, 4a klasė

Besmegenio svajonės

Balta  už lango,
Laksto vaikai.
Stovi besmegenis,
Ir žiūri linksmai.

Kaip skraido gniūžtės,
Tarp namų aukštai.
Kaip šėlsta  sniege,
Laimingi vaikai!

Kaip eglė stovi,
Miesto vidury.
O aplink ją šoka,
Vaikai linksmi.

Svajoja besmegenis,
Padūkt vaikų būry,
Gal išsipildys jo svajonė,
Žinot juk negali!