Iš močiutės skrynios

     Didžiajame Liertuvių kalbos žodyne rašoma:
     „riešinė, riešinės-      
     1.pirštinė su ilgu raštuotu riešu;
     2.ant rankos riešo maunamas megztas rankogalis
      Dažniausiai šis žodis vartojamas antra reikšme.
    Kaip per stebuklą išlikusios ir mūsų muziejuose išsaugotos riešinės - puošni aprangos detalė - šiandien iš naujo pradėtos dėvėti ne tik prie tautinio kostiumo, bet ir prie išeiginio klasikinių formų kostiumėlio, suknelės. 

    Vaikai šio projekto metu sužinojo, kad riešines nešiodavo tiek moterys, tiek vyrai. Marškinius tuomet siūdavo plačiomis rankovėmis ir, kad būtų šilčiau, vėjas nepūstų, dėvėdavo riešines, kurios būdavo užmaunamos ant rankovių. Kasdienines riešines megzdavo paprastai lyginiu mezgimu, stulpeliais, vienspalves arba skersadryžes. Išeigines riešines puošdavo įmegztais karoliukais.
     Mūsų mokyklos ketvirtokai kūrė riešinių raštus popieriaus lape. Nors ir visi labai stengėsi, bet ne visiems pavyko sukurti besikartojantį raštą. Vaikai sunešė močiučių, mamų , tetų , draugių megztas riešines. Mokyklos bibliotekoje surengėme riešinių parodą Ekspoziciją papildė ir mokytojos savo darbais. Parodą aplankė mokyklos bendruomenė ir Elektrėnų profesinio mokymo centro darbuotojos. Apie ekspoziciją papasakojo bibliotekininkė R. Montvilienė. Buvo įdomu sužinoti riešinių raštų reikšmes.

Elektrėnų pradinės mokyklos mokytojos:
                                                                                               D. Česonytė
                                                                                               R. Girnienė
                                                                                               V. Rasiukevičienė
                                                                                                J. Valantavičienė